Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Girių inspekcijos vietos gyventojų prašymu dalyvavo Aplinkos apsaugos departamento (toliau – AAD) tyrime, kurio metu pažeidimų nerasta, tačiau buvo pareikalauta pakartotinės nepriklausomų ekspertų iš kitos apskrities apžiūros.
Praėjusią savaitę vos daugiau nei metus veikiantis taikus žmonių judėjimas už gyvosios gamtos išsaugojimą gavo tiesioginį AAD Miškų kontrolės departamento direktoriaus kvietimą prisijungti prie pakartotinės galimai neteisėto kirtimo apžiūros kaip nepriklausomiems stebėtojams.
Vietiniai gyventojai vienas po kito pranešinėja tarnyboms apie Petro Ivinskio, neseniai palikusio darbą Valstybinėje miškų tarnyboje, kur intensyviai buvo išduodami leidimai jo broliui priklausančiai miškų pjovėjų įmonei „Girvija“, galimus pažeidimus. Šiame tyrime atskleidėme, kad leidimų išdavimo ir miško išpjovimo praktikoje slypi rimtos sistemos spragos, kurios kelia klausimų dėl tvarios miškininkystės ateities. Tačiau šioje sistemoje atsiranda nauja viltis – Girių inspekcija, galinti įnešti skaidrumo ir inovacijų miškų apsaugoje.
Įkalčių slėpimas Lietuvos miškuose nėra laikomas nusikalstama veikla?
Tik atvykus į įvykio vietą, pastebėjome, kad dalis įkalčių buvo sunaikinta: laukas suartas, kai kurie kelmai paslėpti po dirva ar galimai pakeisti kitais, nors savininkai ir miškotvarkos projekto autorius žinojo apie planuojamą pakartotinį tyrimą. AAD atstovas teigė, kad tokia praktika nėra neįprasta – kelmai dažnai paslepiami ar net sumalami, o duomenys tuo atveju tiesiog tikrinami remiantis miškotvarkos dokumentais. Petras Ivinskis teigė, kad įkalčiai nebuvo naikinami, o dirva ruošiama atsodinimui. Gaila, bet bausmių už anglies dvideginio išlaisvinimą suariant dirvožemį taip pat nėra numatyta.
Dingęs eglynas: leidimo nerasta. Taip, viskas teisėta.
Aptikus papildomai iškirstą 20 arų eglyną, neįtrauktą į plyno kirtimo planą, išryškėjo problema, kad leidimai kirtimams neretai išduodami jau po to, kai miškas būna iškirstas. Pirmosios apžiūros metu lapkritį dar stovėjęs eglynas dabar buvo dingęs, o leidimo kirtimui nebuvo. Anksčiau už tokius veiksmus grėsė baudžiamoji atsakomybė, tačiau aplinkos ministro Simono Gentvilo iniciatyva buvo pakeista sanitarinių kirtimų tvarka, leidžianti atlikti kirtimus be išankstinio leidimo, o dokumentus sutvarkyti vėliau. Mediena išvežama, ir po to niekas nebetikrina, ar medžiai buvo sveiki, ar iš tiesų užpulti žievėgraužio tipografo.
Biologinei įvairovei paliktų medžių trūkumas
Įvykus miško kirtimui, būtina užtikrinti, kad būtų paliekama pakankamai medžių biologinei įvairovei išsaugoti. Nustatyti kiekiai ir taip juokingi, vos keletas medžių plyname lauke, o atlikus patikrinimą, nustatyta, kad paliktų medžių skaičius ne tik neatitinka minimalių reikalavimų, kirtimo biržė taip pat pažymėta taip, kad palikti medžiai vizualiai atrodo, lyg priklausytų šalia esančiam neiškirsto miško sklypui. Už tokį pažeidimą priklauso minimali administracinė bauda – 30 eurų bei iškyla grėsmė įmonės FSC sertifikatui. Tačiau ir nuo šių pasekmių galima išsisukti – savininkas gali kreiptis į policiją, kad medžiai buvo pavogti, ir kas tada paneigs? Atsakomybės išvengta.
Amžiaus manipuliacijos: kaip 10 metų paklaida pateisina nebrandžių medžių kirtimą
Atvažiavę daugiau nei 200 kilometrų iš Kauno į Telšius, net keturių AAD Kauno regioninio padalinio pareigūnų komanda kruopščiai išmatavo kiekvieną dar likusį kelmą. Rastas amžiaus vidurkis – 66–67 metai, taigi medžiai nebuvo sulaukę brandos, tačiau galima net 10 metų paklaida, todėl viskas teisėta.
Miškai Lietuvoje – dar jaunesni, nei statistikoje?
Atlikus plyną kirtimą, miško plotas, kuriame lankėmės, toliau gali būti laikomas brandžiu medynu oficialiuose įrašuose, jei savininkas nesikreipia dėl inventorizacijos atnaujinimo. Tai reiškia, kad net ir po kirtimo, šis plotas gali būti įtrauktas į statistinius duomenis kaip brandus medynas ir 20 metų. Šiuo metu jau egzistuoja palydovinės sistemos, kurios puikiai užfiksuoja savaiminukais apaugusius žemės ūkio paskirties plotus ir šiuo pagrindu už tai, kad palieka gamtai vietos, savininkai gauna baudas, tačiau miškų inventorizacijoje šias priemones naudoti delsiama – dėl akivaizdžių priežasčių. Taigi Lietuvos miškai yra dar jaunesni, negu statistikoje, kuri ir taip jau kraupi – vidutinis medynų amžius yra 54 metai, kai net paprasta pušis gamtoje gali gyvuoti iki 600 metų.
Lietuvos miškai kasdien tampa biurokratijos, nepakankamų kontrolės mechanizmų ir neskaidrių sprendimų įkaitais. Akivaizdu, kad miškų savininkai dar nėra pakankamai sąmoningi, kad suprastų, kiek kiekvieno medžio gyvybė yra svarbi ir mūsų visų išlikimui, ir net Lietuvos Respublikos konstitucija įpareigoja vartoti gamtos išteklius SU SAIKU. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), atsakingas už miškų priežiūrą, susiduria su rimtomis problemomis: per mažai darbuotojų, per mažai finansavimo, per daug teisinės painiavos.
AAD bejėgiškumas: 12 žmonių trečdaliui Lietuvos miškų
Pavyzdžiui, Kauno regione miškų kontrolę vykdo vos 12 specialistų, nors realiai jų turėtų būti bent 30. Vienas žmogus turi prižiūrėti 60 000 hektarų – tai 84 tūkstančiai futbolo aikščių! Su tokiais pajėgumais inspektoriai dažniausiai atvyksta tik po kirtimų, kai jau būna per vėlu ką nors išgelbėti. Kai kurie AAD specialistai už savo darbą gauna vos 900 eurų. Dauguma darbuotojų – vyresnio amžiaus, o jaunimas nesirenka šios srities dėl žemo prestižo ir ribotų galimybių ką nors pakeisti.
Girių inspekcija: ar gali ji tapti pokyčių varikliu?
AAD, bandydami kovoti su šiomis problemomis į pagalbą kviečia Girių inspekciją – nepriklausomą stebėtoją. Girių inspekcija veikia kaip nešališkas tarpininkas tarp miškų savininkų, valdžios institucijų ir visuomenės – taip mažinant ir korupcijos riziką.
Ką mes siūlome?
✅ Edukacines kampanijas – miškų savininkams suteikti daugiau žinių apie tvarų ūkininkavimą.
✅ Nustatyti griežtesnę atsakomybę miško ekosistemos išsaugojimui, numatant ženkliai didesnes baudas, pradedant nuo 1000 eurų už bet kokį žalą gamtai darantį pažeidimą, vykdant kirtimus su tikslu gauti ekonominės naudos parduodant medieną.
✅ Mažinti AAD darbuotojų krūvį.
Kodėl Girių inspekcija būtina Lietuvai?
Kol AAD skęsta biurokratijoje ir resursų trūkume, Girių inspekcija gali tapti pagrindiniu miškų apsaugos varikliu. Jos nepriklausomumas ir proaktyvus požiūris leidžia ne tik identifikuoti esamas problemas, bet ir kurti ilgalaikius sprendimus.
Dėkojame visiems AAD darbuotojams, dirbantiems dėl Lietuvos miškų ir gamtos ateities.