Brandūs medžiai nėra pakeičiami sodinukais, o miesto pievos turi turėti galimybę žydėti. Šiuos principus VšĮ „Girių inspekcija“ siūlo įtvirtinti Lietuvos nacionaliniame gamtos atkūrimo plane.
2026 m. spalio 15 d. pateikėme pasiūlymus dėl miestų ekosistemų atkūrimo priemonių: penkias pastabas esamoms priemonėms ir vieną naują priemonę, skirtą miesto medžių, istorinių alėjų bei želdinių koridorių apsaugai.
Lietuvoje planuojama sodinti dešimtis tūkstančių medžių, tačiau vien naujų sodinukų skaičius dar neparodo, ar mūsų miestai tampa žalesni. Jeigu tuo pat metu kertami brandūs medžiai, naikinamos alėjos ir nuolat šienaujamos žydinčios pievos, gamtos atkūrimo rezultatas gali būti tik tariamas.
Ką siūlome pakeisti?
- Pirmiausia išsaugoti esamus medžius. Gatvės, aikštelės, pastatai ir kita infrastruktūra turi būti projektuojami prisitaikant prie jau augančių medžių.
- Apsaugoti alėjas kaip vientisus gamtos ir kraštovaizdžio objektus. Jų vertė neturi būti vertinama vien pagal atskirų medžių formalų saugotinumo statusą.
- Neleisti atsodinimu pateisinti brandžių medžių praradimo. Būtina atskirai skaičiuoti pašalintus ir išsaugotus medžius, o ne vien naujus sodinukus.
- Leisti miesto pievoms žydėti. Reguliarų intensyvų šienavimą tinkamose teritorijose pakeisti retesniu, mozaikiniu šienavimu, sudarant sąlygas augalams subrandinti sėklas ir aprūpinti maistu apdulkintojus.
- Viešąjį finansavimą susieti su realia gamtos apsauga. Žaliosios infrastruktūros projektai pirmiausia turi išsaugoti tai, kas jau žalia.
Kodėl tai svarbu?
Anykščių autobusų stoties, Zavėsiškio tuopų alėjos ir Kauno Ąžuolyno atvejai rodo, kaip želdinių išsaugojimas gali likti antraeiliu klausimu planuojant infrastruktūros ir teritorijų tvarkymo darbus.
Brandus medis dešimtmečius kuria pavėsį, vėsina aplinką, sulaiko kritulius ir suteikia buveines gyvajai gamtai. Jo funkcijų neįmanoma greitai atkurti keliais naujais sodinukais.
Todėl siekiame, kad Lietuvos gamtos atkūrimo politika būtų grindžiama ne vien naujų želdinių įveisimu, bet ir aiškia pareiga saugoti jau esančią gyvąją gamtą.
Nacionalinio gamtos atkūrimo plano miestų priemonės šiuo metu tikslinamos. Toliau stebėsime, į kuriuos mūsų pasiūlymus bus atsižvelgta.
Tikras gamtos atkūrimas prasideda nuo išsaugojimo.
VšĮ „Girių inspekcija“
