LŽTGA konferencijos REZOLIUCIJA .Gyvenimo tekmė kartais nuveda į netikėtas patirtis. 2023 gruodžio 14 dieną VšĮ „Girių inspekcijos” atstovai dalyvavo Lietuvos Respublikos seime vykusioje Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos konferencijoje ,,ŽMOGAUS TEISĖS ŠIUOLAIKINĖJE LIETUVOJE-TEISĖTI PILIEČIŲ LŪKESČIAI IR JŲ REALIZAVIMAS“.
Seime Konstitucijos salėje netrūko nei kontraversiškų pasisakymų nei emocijų. Džiugina tai, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie stato tiltus tarp Seimo ir Tautos. Ačiū Gediminas Merkys ir Romualdas Povilaitis, kad jie yra žmogaus teisių angelai sargai ir investuoja savo laiką ir energiją tokiai svarbiai (deja, dažnai užmirštai) temai paliesti.
Visgi absoliučiai neįtikėtina, kai žmogaus teisių konferencijoje teko išgirsti apie ginklų prekybą ir išvysti žmogų, atvirai besidžiaugiantį naktinių taikiklių įteisinimu… Nors mažų mažiausiai, ką galėtume padaryti ŽMOGAUS TEISIŲ gynimo kontekste – tai neskatinti žmonių ir gyvūnų ŽUDYMO.
Na bet čia toks valdančiųjų požūris į žmogaus teises Lietuvoje – panašai logiškas, kaip ir į aplinkosaugą. Kaip yra Europos mastu? Nors Europos Žmogaus Teisių Konvencija (toliau – EŽTK) nenumato teisės į sveiką, saugią ar švarią aplinką, EŽTT jau ne kartą yra sprendęs ir plėtojęs praktiką, susijusią su aplinkosaugos klausimais, turinčiais įtakos tinkamam Konvencijos saugomų teisių, tokių kaip 2 straipsnio (teisė į gyvybę), 3 straipsnio (kankinimų draudimas), 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 14 straipsnio (diskriminacijos draudimas) kartu su 2, 3 ir 8 straipsniu bei pirmojo protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga), įgyvendinimui.
Iki šios dienos EŽTT jau yra išnagrinėjęs beveik tris šimtus su aplinkosauga susijusių bylų. Pvz., EŽTT yra nusprendęs, kad reikšminga aplinkos tarša gali paveikti žmogaus gerovę ir užkirsti kelią visapusiškai naudotis savo namais, tokiu būdu ribodama šio asmens privatų ir šeimos gyvenimą, o gamyklos teršalų poveikis gyventojų sveikatai gali pažeisti jų teisę į gyvybę, todėl valstybė turi pozityvią pareigą imtis prevencinių priemonių aplinkos nelaimėms išvengti.
Teismas yra pripažinęs, kad valstybės turi turėti veiksmingą teisės sistemą ir imtis praktinių veiksmų siekiant nustatyti potencialias aplinkosaugines rizikas, siekiant apsaugoti nuosavybę ir žmonių gyvybes. Valstybės turi imtis prevencinių priemonių, skirtų sumažinti neigiamus gamtos nelaimių padarinius, taip pat užtikrinti visuomenės dalyvavimą priimant su aplinkosauga susijusius klausimus bei teisę gauti visą su tuo susijusią informaciją.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija 2023 m. rugsėjo 27 d. viešame posėdyje nagrinėjo bylą Duarte Agostinho ir kiti prieš Portugaliją ir 31 kitą valstybę, kurioje 11–24-erių metų Portugalijos piliečiai kelia 33 valstybių, tarp jų ir Lietuvos, atsakomybės už neigiamus klimato kaitos padarinius klausimus. Tai pirmoji tokia byla prieš Lietuvą.
Minėtoje Duarte Agostinho ir kiti prieš Portugaliją byloje Pareiškėjai apeliuoja ne tik į EŽTK konvencijos nuostatas, bet ir valstybės pozityvias pareigas pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą, kuriuo 175 valstybės pasirašė sisteminį dokumentą, įpareigojantį užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, taip pat dėti pastangas, kad temperatūros didėjimas neviršytų 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Pareiškėjai taip pat remiasi 1992 m. Rio de Žaneiro deklaracija dėl aplinkos ir vystymosi, 1992 m. Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvencija bei Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija.
VšĮ „Girių inspekcijos” įkūrėjas Laurynas Žemaitis savo kalboje konferencijos metu pristatė ir mūsų, kaip Lietuvos valstybės piliečių LŪKESČIUS žmogaus teisių į sveiką aplinką srityje:
- Valstybinės institucijos turi tarnauti tautai ir jos žmonėms, saugoti ir ginti žmonių teises ir viešąjį interesą, puoselėti ir gerbti mūsų visų Aplinką.*
- Saugomos teritorijos turi būti realiai saugomos.
* Šiuo metu Lietuvoje turime situaciją, kai suinteresuota visuomenė turi dėti pastangas ir ieškoti teisinių sprendimų, kad Valstybinės institucijos ir Valdymo organai dirbtų skaidriai ir teisėtai.
Kaip galime tai realizuoti:
- Kalbėti ir komunikuoti apie žmogaus teisių pažeidimus. Drąsiai kreiptis pagalbos į Valstybines institucijas, nevyriausybines organizacijas bei vieniems į kitus. Viešinant problemines situacijas galima pasiekti pokyčių.
- Kiekvienas asmeniškai turime prisiimti atsakomybę ir sąmoningai dalyvauti valdžios rinkimų ir valstybinių institucijų kontrolės ir priežiūros procesuose.
Šios konferencijos metu priimta rezoliucija dėl teisėtų piliečių lūkesčių žmogaus teisių srityje. Buvo įtrauktas ir punktas dėl piliečių lūkesčių aplinkosaugos strityje. Ši rezoliucija gali būti puiki veiksmų programa ateičiai. LŽTGA konferencijos REZOLIUCIJA.
