Įsivaizduokite – stovite miško gilumoje, kur oras persunktas pušų ar drėgnų lapuočių kvapu, aplink jus šnara šakelės ir lapai, čiulba paukščiai, o saulės spinduliai skverbiasi pro išraizgytas šakas krisdami ant samanų kilimo. Jaučiate, kaip jūsų kvėpavimas lėtėja, mintys tampa skaidresnės, kūnas atsipalaiduoja. Ar tai tik malonus pabėgimas nuo kasdienio šurmulio, ar vis dėlto kažkas daugiau?
Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau atsigręžia į miškus kaip natūralią terapijos formą, nagrinėdami jų poveikį žmogaus fizinei, psichinei ir emocinei sveikatai (1). Šiame kontekste išskiriamos dvi dažnai persipynusios praktikos: miško maudynės (Shinrin-yoku) ir miško terapija. Nors jos turi daug panašumų, yra ir esminių skirtumų.
Visokeriopa miško maudynių nauda
Miško maudynės – tai praktika, atsiradusi Japonijoje 1980-aisiais kaip atsakas į didėjantį streso lygį ir visuomenės atitolimą nuo gamtos. Jos esmė – sąmoningas buvimas miške, įtraukiant visus pojūčius: regėjimą, klausą, uoslę, lytėjimą ir net skonį (2). ‘’Maudytis’’ galima tiek vienam, tiek ir gidų vedamose grupėse ir dažnai naudojama kaip prevencinis metodas sveikam kūnui ir protui palaikyti.
Tyrimai rodo, kad miško maudynės gali sumažinti kortizolio (streso hormono) lygį (3), sulėtinti širdies ritmą bei kraujospūdį, ir sustiprinti imuninę sistemą (4). Be to, fitoncidai – lakiosios medžiagos, kurias išskiria medžiai – gali padidinti natūralių ‘’ląstelių žudikių’’ (NK cells) aktyvumą, kuris svarbus imuninei sistemai ir netgi kovai su vėžinėmis ląstelėmis (5).
Miško terapija – dar giliau
Nors miško maudynės yra vienas iš miško terapijos metodų, ir kartais šie terminai sukeičiami vietomis, terapija žengia dar vieną žingsnį toliau įtraukdama didesnį metodų spektrą. Ji yra labiau struktūruota ir dažnai vedama specialiai apmokytų gidų ar terapeutų, derinant miško poveikį su įvairiomis terapinėmis technikomis, tokiomis kaip dėmesingumo (mindfulness) praktikos, kvėpavimo pratimai ir net psichoterapija. Pasak Forest Therapy Hub, tai kur kas detalesnė klinikinė praktika atsižvelgianti į individualius poreikius ir padedanti atsigauti ir sveikti (6).
Harvardo medicinos mokyklos straipsnyje pažymima, kad miško terapija gali būti ypač naudinga žmonėms, kovojantiems su depresija ir nerimu (7). Tyrimai rodo, kad ši praktika gali sumažinti neigiamas emocijas, padidinti gyvybingumo pojūtį ir sustiprinti emocinę gerovę.
O ką sako skeptikai?
Nors daugybė tyrimų rodo teigiamą miško poveikį sveikatai, miško maudynės ir terapija yra gan jauni metodai, kuriems būtų naudinga turėti didesnį mokslinių tyrimų užnugarį, o kartais interpretuojami eksperimentų rezultatai iš tiesų nebuvo statistiškai reikšmingi (3). Taip pat, daugybė organizacijų siūlo miško terapiją ir jos kursus, tačiau dar trūksta vieningų kvalifikacijos laipsnių (8). O kai kurie teigia, kad reiktų apsvarstyti miško keliamus pavojus, tokius kaip erkės, bei uodų ar gyvačių įkandimai (9).
Tarptautinis miškų ir jų poveikio sveikatai kongresas Lietuvoje
2024 m. rugsėjo mėnesį Druskininkuose vyko 6-asis tarptautinis kongresas „Miškai ir jų poveikis sveikatai“, kuriame mokslininkai, miškininkai ir sveikatos specialistai aptarė naujausius tyrimus apie miško poveikį žmogui. Renginio metu buvo pabrėžta, kad miško terapija gali tapti ne tik asmeninio sveikatingumo, bet ir visuomenės sveikatos strategijos dalimi. Kongreso metu diskutuota ir apie tai, kaip Lietuvoje vykdoma miškininkystės politika gali prisidėti arba pakenkti šių praktikų populiarumui (10). Du Girių Inspekcijos atstovai taip pat dalyvavo kongrese pasakodami apie organizacijos veiklą.
Miškų ateitis – ir mūsų ateitis
Tai, kad miškai teigiamai veikia mūsų kūną ir protą, jau neabejotina. Bet ką darysime su šia žinia? Lietuvoje kasmet iškertami didžiuliai miškų plotai, ir nors miško terapija gali padėti žmogui jaustis geriau, be miškų, ir ypač brandžių sengirių, šie sveikatingumo būdai nebūtų įmanomi. Galbūt atėjo laikas ne tik ieškoti būdų, kaip gamta gali padėti mums, bet ir kaip mes galime padėti gamtai?
