Lietuvos gamtinė aplinka – miškai, upės, ežerai ir ekosistemos – yra svarbi šalies ekosistemos ir visuomenės gyvenimo dalis. Tačiau dabartinė teisinė sistema vis dar traktuoja gamtą kaip išteklių, o ne kaip subjektą, turintį teisę į apsaugą.
Šiuo metu intensyvėjant miškų kirtimui, vandens telkinių taršai ir biologinės įvairovės mažėjimui, kyla klausimas, ar esami teisiniai mechanizmai yra pakankami užtikrinti gamtos apsaugą ilgalaikėje perspektyvoje.
Teisinės sistemos trūkumai gamtos apsaugos srityje
Šiuo metu gamta nėra laikoma teisės subjektu, todėl ji negali būti ginama taip, kaip juridiniai ar fiziniai asmenys. Dabartiniai įstatymai daugiausia orientuoti į gamtos naudojimą, o ne į jos apsaugą. Tai lemia, kad aplinkosaugos pažeidimai dažnai traktuojami kaip administraciniai nusižengimai, o ne kaip žmogaus teisių ar visuomenės gerovės klausimas.
Siūlomi pokyčiai teisinėje sistemoje
1. Gamtos teisės subjektų statusas
Siekiant užtikrinti efektyvesnę gamtos apsaugą, būtina įteisinti gamtą kaip teisės subjektą. Tai reikštų:
- Gamtiniai dariniai – upės, ežerai, miškai, ekosistemos – įgytų teisinį statusą.
- Valstybės ir savivaldybių institucijos būtų įpareigotos ne tik reguliuoti gamtos naudojimą, bet ir aktyviai saugoti ją nuo neigiamo poveikio.
- Ne pelno organizacijos, bendruomenės ir kitos institucijos turėtų teisę teisme atstovauti gamtos interesus.
2. Konstitucinės nuostatos
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniai jau įpareigoja valstybę rūpintis gamtine aplinka, tačiau galėtų būti papildyti:
„Valstybė rūpinasi gamtine aplinka, saugo ją nuo kenksmingo ūkinės veiklos poveikio.“
„Valstybė rūpinasi natūralios aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsauga, atskiroms jų rūšims išnykimo grėsmės atveju suteikia pirmenybinę globą.“
Dabar esančios nuostatos nėra pakankamos – jos neįtvirtina gamtos kaip teisės subjekto, kuris neturėtų būti žalojamas, todėl būtina jas papildyti aiškesniu įsipareigojimu saugoti gamtą ne tik nuo sunaikinimo, bet ir nuo nepataisomos žalos.
3. Civilinio kodekso papildymas
Šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą siūlome papildyti šiais punktais:
„Teisės subjektu taip pat gali būti gamtiniai dariniai – upės, ežerai, miškai, ekosistemos, kurioms atstovauja įstatymų nustatyta tvarka paskirti gamtos globėjai.“
„Gamtos teisė į gyvybę yra neliečiama, ji reiškia, kad gamta negali būti sunaikinama, sužalota ar nepataisomai pažeista žmogaus veiklos.“
Tokie pakeitimai suteiktų galimybę aplinkosaugos organizacijoms ir piliečiams teisinėmis priemonėmis apsaugoti gamtinius išteklius nuo intensyvaus naudojimo ar niokojimo.
4. Atsakomybė už aplinkos pažeidimus
Norint užtikrinti efektyvesnę gamtos apsaugą, siūloma įtvirtinti šiuos principus:
- Aplinkosaugos teismai nagrinėtų gamtos teisių pažeidimus ir priimtų sprendimus dėl kompensacijų ir atkūrimo priemonių.
- Gamtos globėjai (NVO, savivaldybės, bendruomenės) turėtų teisę atstovauti gamtą teismuose ir ginti jos interesus.
- Teisinė atsakomybė įmonėms ir asmenims, kurių veikla daro nepataisomą žalą gamtinei aplinkai.
Pasauliniai pavyzdžiai
Ne viena pasaulio ir netgi Europos, šalis jau įgyvendino teisinius pokyčius, suteikdama gamtiniams dariniams teisinį statusą:
- Ekvadoras (2008) – pirmoji šalis, konstitucijoje įtvirtinusi, kad gamta turi teises.
- Bolivija (2010) – priėmė „Motinos Žemės įstatymą“, kuriuo gamtai suteikiama teisė būti saugomai ir atkuriamai.
- Naujoji Zelandija (2017) – Whanganui upė pripažinta teisės subjektu, jai atstovauja vietos bendruomenės ir valstybė.
- Kolumbija (2018) – Amazonės miškas pripažintas teisiniu subjektu, įpareigojant valstybę jį saugoti.
- Ispanija (2022) – Mar Menor lagūna tapo pirmuoju Europoje vandens telkiniu, gavusiu teisinę apsaugą.
Teisinės reformos perspektyvos Lietuvoje
Pasaulinė praktika rodo, kad gamtos teisių įtvirtinimas teisinėje sistemoje padeda išsaugoti ekosistemas ir užtikrina ilgalaikę jų apsaugą. Jei kitos šalys gali suteikti teisinį statusą miškams, upėms ar ežerams, Lietuva taip pat turėtų svarstyti šį pokytį.
Aplinkos apsauga negali apsiriboti tik baudžiamąja ar administracine atsakomybe už pažeidimus. Tam, kad būtų užtikrinta tvari gamtinių išteklių apsauga, būtina suteikti gamtai aiškų teisinį statusą, apibrėžti jos teises ir užtikrinti galimybę jas ginti teisinėmis priemonėmis.
Šių pokyčių įgyvendinimas sustiprintų Lietuvos teisinę sistemą aplinkosaugos srityje ir leistų prisidėti prie pasaulinio judėjimo, siekiančio apsaugoti gamtinius išteklius ateities kartoms.
Šaltiniai:
- Lietuvos Respublikos Konstitucija. IV skirsnis. Tautos ūkis ir darbas 53 straipsnis https://lrk.lt/lietuvos-respublikos-konstitucija/4-skirsnis-tautos-ukis-ir-darbas/61-53-straipsnis [žiūrėta 2025-02-16]
- Lietuvos Respublikos Konstitucija. IV skirsnis. Tautos ūkis ir darbas 54 straipsnis https://lrk.lt/lietuvos-respublikos-konstitucija/4-skirsnis-tautos-ukis-ir-darbas/62-54-straipsnis [žiūrėta 2025-02-16]
- Lietuvos Respublikos kodeksai ir kita teisinė informacija nuo 2002 metų. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas https://www.kodeksai.lt/civilinis-kodeksas/[žiūrėta 2025-02-16]
- K. Kirilevičiūtė. AR GAMTAI TURI BŪTI SUTEIKTOS TEISĖS? Bakalauro baigiamasis darbas https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/dcea4ec2-b12c-477d-a221-9bd395891e00/content
- Rights of Nature in Ecuador https://www.boell.de/en/2025/01/27/rights-nature-ecuador [žiūrėta 2025-02-16]
- Rights of Nature Articles in Ecuador’s Constitution https://www.garn.org/wp-content/uploads/2021/09/Rights-for-Nature-Articles-in-Ecuadors-Constitution.pdf [žiūrėta 2025-02-16]
- Ecuador’s Rights of Nature: A New Legal Momentum? https://jhulr.org/2024/06/12/ecuadors-rights-of-nature-a-new-legal-momentum/ [žiūrėta 2025-02-16]
- Bolivia enshrines natural world’s rights with equal status for Mother Earth https://www.theguardian.com/environment/2011/apr/10/bolivia-enshrines-natural-worlds-rights [žiūrėta 2025-02-16]
- LEY 71, 2010 (“The law for the rights of mother earth”) https://www.animallaw.info/statute/bolivia-rights-nature-ley-71-2010 [žiūrėta 2025-02-16]
- New Zealand river granted same legal rights as human being https://www.theguardian.com/world/2017/mar/16/new-zealand-river-granted-same-legal-rights-as-human-being [žiūrėta 2025-02-16]
- New Zealand Te Awa Tupua (Whanganui River Claims Settlement) Act 2017 https://ecojurisprudence.org/initiatives/te-awa-tupua-act-2017/ [žiūrėta 2025-02-16]
- Case Law. Children’s and Young Persons’ Rights. STC 4360-2018 https://www.escr-net.org/caselaw/2019/stc-4360-2018/ [žiūrėta 2025-02-16]
- Recognizing the Rights of Nature in Colombia: the Atrato River case https://dialnet.unirioja.es/descarga/articulo/7537650.pdf [žiūrėta 2025-02-16]
- Spanish Lagoon Mar Menor Faces Initial Court Involvement and Constitutional Challenges to Its Rights https://www.earthlawcenter.org/blog-entries/2024/7/mar-menor-court-updates [žiūrėta 2025-02-16]
- Spain Law on the Rights and Legal Personality of the Mar Menor Lagoon https://ecojurisprudence.org/initiatives/proposed-law-for-recognition-of-legal-personality-to-the-laguna-del-mar-menor-and-its-basin/ [žiūrėta 2025-02-16]
