2023 m. gruodžio 10 d. VšĮ Girių Inspekcijos savanoris Karolis Perminas pastebėjo pranešimą apie planuojamus kirtimus Šiaulių rajone esančiame Juodlės miške. Apžiūrėjus nurodytą kvartalą gyvai, buvo matoma, kad medžiai – toli gražu nepasiekę brandos. Įvykis užregistruotas, paskambinta girininkui. Pirmo pokalbio metu rezultatų nepasiekta. Remiantis tuo, kad leidimas kirtimui Valstybinės miškų tarnybos sistemoje nerastas ir neseniai priimtu teismo sprendimu, kad leidimai kirsti miškus artimose Natura 2000 tinklo teritorijose Ignalinos rajone pripažinti negaliojančiais, jei nėra atliktas poveikio aplinkai vertinimas, išsiųsta užklausa VMU, VMT ir AM. Tuomet antrą kartą susisiekta su girininku, išdėstyti argumentai, ir pasiektas susitarimas, kad kirtimo darbai bus atidėti iki tol, kol bus patvirtinta, kad leidimas vis dar yra galiojantis. Gautas atsakymas iš Aplinkos Apsaugos Departamento, kad sklype Nr. 52 kirtimas nebus vykdomas, nes yra išbrauktas iš pagrindinio naudojimo biržių sąrašo.
Istorinė / kultūrinė / gamtinė vietovės reikšmė: Šis miško plotas priklauso III grupės pogrupiui „apsaugos zonų miškai”. Ūkininkavimo tikslas apsauginiuose miškuose yra formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Pagrindiniai plynieji kirtimai, be abejo, yra visiškai nesuderinami su tokia miško funkcija, todėl neturėtų būti vykdomi.
Visai šalia numatyto iškirsti sklypo yra Natura 2000 teritorija, kurioje plyti EB svarbos natūrali buveinė – pelkinis miškas. Tai spygliuočių bei mišrūs miškai užmirkusiuose ir pelkiniuose dirvožemiuose, kurių gruntinio vandens lygis aukštas. Medžių ardus sudaro eglės, pušys, kai kur gana gausu beržų, pasitaiko juodalksnių. Žolių ir krūmokšnių arde vyrauja šilauogių genties augalai, pelkiniuose pušynuose bei mišriuose pušų ir beržų miškuose gausu gailių, aptinkamas aukštapelkėms būdingų augalų kompleksas. Pelkiniai miškai pasižymi ištisine samanų danga, kurios pagrindiniai komponentai yra kiminų genties samanos. Jų tvarkymo tikslas – atkurti ir išlaikyti tipingose vietose susiformavusių pelkinių miškų buveinių tinkamą hidrologinį režimą ir šiai buveinei būdingą medyną bei samanų dangą tipingose vietose susiformavusiose buveinėse. Plynieji ir atvejiniai kirtimai (įskaitant ir plynuosius sanitarinius) lemia tokios buveinės sunaikinimą.
Taip pat dalis 52 sklypo įeina į prioritetinę EB svarbos natūralios buveinės – Vakarų taigos teritoriją, kokioje kirtimai jau buvo sutabdyti Šimonių girioje. Vakarų taiga – tai natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai, taip pat gaisravietėse besiformuojantys pakaitiniai spygliuočių ir lapuočių medžių jaunuolynai. Dauguma vakarų taigos natūralių buveinių išsiskiria rūšių neturtinga žoline augalija ir gausia samanų danga. Svarbiausi šio tipo natūralių buveinių požymiai: heterogeniška medyno amžiaus ir vertikalioji struktūra, daug negyvos ir pūvančios medienos, pavieniai seni medžiai, gaisrų pažaidos. Plynieji ir atvejiniai kirtimai (įskaitant ir plynuosius sanitarinius) lemia tokios buveinės sunaikinimą.
Dabartinė būklė: Apsaugota