2023 m. Spalio 30 d. pilietiški vietos gyventojai pastebėjo, kad Valstybinė Miškų Urėdija sunkiąja miško technika niokoja ir kerta Antazavės šilo kraštovaizdžio draustinį. Prisidengiant plynais sanitariniais kirtimais iškertami beržai, ąžuolai, klevai ir kiti sveiki medžiai, kuriuose žievėgraužis tipografas net nesiveisia. Jurgis Juodelė Virbašius dvi dienas taikiomis priemonėmis stabdė kirtimus, kvietė policiją, Vėlinių dieną ir dieną po jų kirtimus stabdė didesnė aktyvistų grupė, apsiginklavusi vyčio vėliavomis. Buvo kreiptasi į Valstybines institucijas situacijai išsiaiškinti.
Valstybinių institucijų ir VMU komentarai aiškiai parodė, kad niekas neketina imtis greitų veiksmų tam, kad sustabdyti šį precendento neturintį gamtos niokojimą ir toliau tęs savo veiklą nesilaikydamos nei miškų įstatymų, nei LR Konstitucijos. (LR Konstitucija 54 straipsnis: “Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. “ (Šaltinis))
Dabartinė būklė: Kirtimai sustoję, lapuočiai iškirsti, nupjautos žievėgraužio pažeistos eglės neišvežtos.
Istorinė / kultūrinė / gamtinė vietovės reikšmė: Antazavės šilo kraštovaizdžio draustinyje yra Vytauto apygardos, Lokio rinktinės, Vyties kuopos partizanų dislokacijos ir mūšio vieta. 2014 m. Antazavės Šilo mūšio vietoje buvo atstatytos partizanų žeminės. Antazavės šilą ,,Miško broliai“ pradėjo saugoti dar 1944 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, po žiaurių įvykių Pakerių kaime. Spalio mėnesį Antazavės šile tie patys vyrai iškasė penkis bunkerius. Štabo bunkeryje galėjo tilpti 20 partizanų. Jau 1944 m. gruodžio 10 d. Antazavės šilo bunkeryje buvo išspausdintas pirmasis pogrindžio laikraštis „Laisvė ir nepriklausomybė”. Iki 1944 m. gruodžio 26 d. LLA Vytauto apygardos Lokio rinktinės Vyties partizanų būryje jau buvo 85 kovotojai.
Antazavės šilo kraštovaizdžio draustinio tikslas — išsaugoti Antazavės šilo centrinės dalies stipriai suskaidytą ežeringą miškingą kraštovaizdį su saugomomis buveinėmis, augalų ir gyvūnų rūšimis, Pakačinės piliakalniu ir Marimonto dvarviete. (Šaltinis – © Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija)
Numatyti kirtimai apima ir Natura 2000 teritoriją, ir Žolių turtingus eglynus – EB svarbos natūralią buveinę. Daugiau apie saugomas gamtos teritorijas ir kaip jas rasti žemėlapyje skaitykite čia.
