2024 m. vasario 14 d. bendruomenės atstovas pateikė pranešimą VšĮ Girių inspekcijai, kad J. Basanavičiaus miško parke (Panemunės šile) vyksta didesnio masto kirtimai, nei įprastai, važinėja keli traktoriai ir brigada darbininkų, o pjaunamos ir sveikos pušys. 

VMT puslapyje https://kirtleidimai.amvmt.lt/ radome galiojančius leidimus atrankiniams sanitariniams kirtimams didelėje dalyje šio miško parko teritorijos. 

2024 m. vasario 17 d. VšĮ „Girių inspekcijos“ atstovė kartu su pranešėju nuvyko į įvykio vietą. Apžiūros metu pastebėjome šiuos dalykus:

  1. Nėra pranešimų apie numatomus kirtimus. 
  2. Nupjautas ne vienas senesnis nei 100 metų medis, kai kurie iš jų – pušys.
  3. Dvi plynas kirtavietes. Vienoje jų – tiek vasario 14 d., tiek vasario 17 d. buvo vis dar neišvežtos žievėgraužio pažeistos eglės (77 kvartalo 6 ir 11 sklypai, 7 pav.), kita yra ant didelio nuolydžio šlaito.

Pilietis, pranešęs apie galimus pažeidimus, gyvena netoli J. Basanavičiaus miško parko (Panemunės šilo) ir stebi situaciją jame jau apie 18 metų. Jo pastebėjimais, ypatingai pastaraisiais metais, po to, kai šio miško parko valdymas patikėjimo teise suteiktas Kauno miesto savivaldybei, retinimo darbai vyksta kasmet ir vis didesnio masto, o atsodinimas yra neefektyvus ir vykdomas tik plynai iškirstuose ploteliuose, o likusioje miško dalyje medžių tankumas pastebimai retėja.

Suinteresuotos visuomenės vardu VšĮ „Girių inspekcija“ atstovai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydami atsakyti į šiuos klausimus:

  1. Kodėl atrankinių sanitarinių kirtimų metu kertami daugiausia daugiau nei 100 metų sulaukę medžiai, kai vidutinis medžių amžius Lietuvos miškuose yra 53 metai, o biologinei įvairovei reikalingi įvairiaamžiai medynai, ir pilnas medžio amžiaus ciklas yra iki 400 metų? (Šaltinis – VšĮ „Sengirės fondas”)
  2. Kodėl nupjautų senesnių nei 100 metų amžiaus sveikų pušų ir eglių mediena yra išvežta, o žievėgraužio pažeistos nupjautos eglės paliktos kirtavietėje?
  3. Kodėl medžiai buvo kertami šlaite? Ar šlaito, kuriame vykdyti kirtimai, nuolydis yra mažesnis nei 45°, ir ar iškirstos biržės plotis neviršija 75 m, kaip numatyta Miško kirtimų taisyklėse? 
  4. Ar plynos kirtavietės neviršijo ploto, leidžiamo atrankinių sanitarinių kirtimų leidimais? 
  5. Ar iškirstose ir praretintose teritorijose numatomas atsodinimas? Koks ir kada?

Vasario 27 dieną su VšĮ Girių inspekcija susisiekė Aplinkos apsaugos departameno Kauno miškų kontrolės skyriaus inspektorius Audrius Zykevičius, ir po kelių dienų gyvai susitikome su trimis Aplinkos apsaugos departamento inspektoriais ir darbus atliekančios įmonės Kauno gatvių apšietimas miškininku, atsakingu už daugiau nei 1000 hektarų miško Kauno mieste. Susitikimo įvykio vietoje (Panemunės šile) metu buvo aptarti raštu pateikti klausimai ir pateikti tokie atsakymai:

  1. Kodėl atrankinių sanitarinių kirtimų metu kertami daugiausia daugiau nei 100 metų sulaukę medžiai, kai vidutinis medžių amžius Lietuvos miškuose yra 53 metai, o biologinei įvairovei reikalingi įvairiaamžiai medynai, ir pilnas medžio amžiaus ciklas yra iki 400 metų? (Šaltinis – VšĮ „Sengirės fondas”)

IIB grupės miškuose pirmenybė teikiama žmonių saugumui, o gamtinę brandą peržengę medžiai dažnai būna pavojingi.

       2. Kodėl nupjautų senesnių nei 100 metų amžiaus sveikų pušų ir eglių mediena yra išvežta, o žievėgraužio pažeistos nupjautos eglės paliktos kirtavietėje?

Žievėgraužis tipografas neigiamoje temperatūroje žiemos metu yra neaktyvus, todėl didelės skubos pašalinti pažeistos medienos nėra.

       3. Kodėl medžiai buvo kertami šlaite?

Šlaite buvo susitelkęs žievėgraužio pažeistų eglių židinys. Prie pat šlaito yra takas, todėl reikėjo pašalinti sausas egles dėl praeivių saugumo. Kertant laikytasi miško kirtimų taisyklių.

     Tikslūs atsakymai į likusius klausimus nepateikti, laukiame raštiško patikslinimo iš Kauno savivaldybės.

Istorinė / kultūrinė / gamtinė vietovės reikšmė: Kauno panemunės Šilas priklauso IIB miškų grupei – tai yra bendruomenei skirtas miško parkas. Tokiuose rekreacinės funkcijos miškuose ūkininkavimo tikslas yra formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Apsuptas Nemuno kilpos Panemunės pušynas yra trečiasis parkas Lietuvoje (po Juodkrantės ir Vingio), sukurtas natūraliame miške. Vaikštant pasirinktais maršrutais galima atrasti retesnių augalų, pastebėti laukinių žvėrių ir paukščių.

Dabartinė būklė: Atsakymai žodžiu gauti, dar laukiama raštiško atsakymo iš Kauno miesto savivaldybės. Užmegztas tiesioginis kontaktas su Aplinkos apsaugos departamento ir rangovų, tvarkančių daugiau nei pusę Kauno miesto miškų, atstovais – tikimės, padėsiantis bendradarbiauti saugant žaliuosius plotus Kauno mieste ir ateityje.